Pelėdos mūzos

Iš kelionių po Savęsp (Ašašai)

mybb@mybb.ru (Pranas) — Sun, 21 Jan 2018 14:39:26 +0300

Sausis 2018

Saulė
teka 08:28
leidžiasi 16:33
ilgumas 08.05

Jaunatis (pilnėja)
Jaunatis (pilnėja)
4 mėnulio diena

Šiandien -10�C / -4�C, debesuota
Rytoj -16�C / -7�C, debesuota su pragiedruliais

SEKMADIENIS

Agnietė Galiginas Garsė Ineza Inesa Ineta Ina
pasveikink

Pasaulinė sniego diena

Pienuotas lūpas visi laižo, kruvinų - niekas

Vandenis (01.21-02.19)
Vandenis
Šuo
Šuo

21 / 03

LABAS RYTAS

mybb@mybb.ru (Pranas) — Fri, 19 Jan 2018 00:10:23 +0300

444

�Vidinio užrašai� arba �Prano užrašai pagal Vidinį�

mybb@mybb.ru (Pranas) — Sat, 28 Oct 2017 22:52:03 +0300

oooo

Pelėdos užrašai...

mybb@mybb.ru (Pranas) — Mon, 01 Jun 2015 22:15:00 +0300

Birželis 2015
Saulė teka 04:51, leidžiasi 21:43, d. ilgumas 16.52
Pilnatis
14 mėnulio diena

Šiandien 7�C / 23�C, giedra
Rytoj 12�C / 24�C, debesuota

1
PIRMADIENIS
Justinas Jogaila Galindė Konradas Juvencijus
Tarptautinė vaikų gynimo diena
Vasaros pradžia
Geriau sirgti, negu mirti
Dvyniai (05.23-06.21) - Ožka - 152 / 23

� Alio! Alio, - girdžiu

2015-06-01 11:33
šaukimą pavargusiu iki užkimimo balsu, o jam nutilus lyg verkšlenant:� Pavargau šaukti. Jau nemanau, kad tą raganą įveiktume.
� Betgi mes jį girdime. Kaip čia taip? Ryšys viena kryptimi?
� Negirdi jis mūsų, Nadežda, negirdi. Visos mano meistrystės baigia išsekti. Neišmanau, kokias būdais galėčiau prišaukti.
� Eženai, neužsimirškime: esame atkaklūs. O šitas senukas mums laisvę dovanojo Prisimink: čirkšt � nukirpo virvę, čirkšt dar kartą. Vėl nukirpo. Ir papūgėlės laisvos. Pagaliau, ne kieno, o jo galvoje įsitaisėme. Gal pasirinkimas ne geriausias, bet yra taip. Ir taip ne pirmi metai. Iki šiol glaudžiamės jo galvoje.
� Suprantu, Nadežda, suprantu. Betgi negirdi jis, - atsiliepia Eženas. Ir vėl išgirstu šaukiantį: � Alio! Alio! Dzieduli, išgirsk. Tai prakeiktoji Amnezija neleidžia tau mus girdėti. Alio! Alio!..
Va, turbūt todėl ir gegutės negirdėjau,- pagalvojau dar nespėjęs atsiminti, kad šitokias balsais kalba Nadežda, Nadia, Nadiuša. Ir Eženas, žinoma. Tik jis vienas taip. Taigi papūgos....

Pirmyn, vergai nužemintieji...

� Bet kaip čia taip? - pamąsčiau mirksnį, miglotai suvokdamas ką girdžiu ir, pašokęs ant kojų, atsiliepiu:� Girdžiu, Nadežda. Netgi labai neblogai. Ir tave, Eženai. jau net supykti spėjau, kodėl tu, mielas anarchiste, mielą Amneziją ragana vadini. Tačiau gal klystu? Bet jeigu ir klystu, vis tiek nubusk, Eženai. Įsivaizduok, kaip jaustumeisi, jeigu Nadeždą Konstantinovną taip ar panašiai pavadinčiau.
Girdėjimas nuščiuvo, nutilo. Jaučiau, kaip galvoje kažkur sukluso papūgos, bet tai truko neilgai. Anarchistas garsiai persižegnojo Tėvu, Sūnumi ir Šventąja Dvasia ir:
� Dar vienas sprogimas. Tai jau panašu į rytų Ukrainą. Tačiau, Dievas, Nadežda, vis tik yra. Mes vėl girdime dziedulį. Ačiū tau, aukščiausias, - neužmiršo padėkoti Eženas Potjė. Buvo džiugus, laimingas, balsas budrus, primenantis gegutę:� Alio, alio, dzieduli! Tave irgi girdime. O kad tu dėl tokios bjauraties jaudiniesi, tai suprantu, kad ne šiaip sau. Apsėdo ji tave, užkerėjo, išprievartavo. Ragana gi. Sena. Nuo Kristaus laikų. Netgi senesnė. Galėtumei paklausti savo bičiulio Senekos.
Seneka? Aš gi ir Senekos negirdžiu, - vėl krust galvoje, � Užmiršęs, kad yra ar buvo. � Persižegnojau kaip Vilniaus katedroje prie arkivyskupo Audriaus Juozo Bačkio: � Iš tiesų, Viešpatie, tu esi. O Bačkis? Galėtų ir nebūti, bet argi gaila?
� Yra, yra. Ir Bačkis yra, � atsiliepė Amnezija. Buvo dar gražesnė. Kelionė, kad ji atėjusi iš tolimesnių laikų negu Kristus, jos grožiui nepakenkė. Nenupeiks jos ir Eženas Potjė, bet buvo pastabu, kad ir Amnezija susirūpino ir savo nerimo neslėpė. O man taip:
� Va, Pranuci. Ir vėl papūgos prasimušė į atmintį. Vėl skylė. Jau ne pirmas kartas. Ir kada tai baigsis? Kada aš būsiu tikra, kad tu , Pranuci, nuo atminties užlopytas aklinai. Kaip akmeniu užmūrytas. Nieks neprieis. Gal plyšelis, gal skylutė. Tačiau ar galima manyti, kad dramblys praeitų pro adatos skylutę?
� Dzieduli, nepaisyk jos. Pasistenk atsipeikėti, atsikratyti ja, o tuomet ir pats žinosi, kad pro skylutę visa žmonija,. Drambliai taip pat � budrus buvo Eženas Potjė
� Betgi ne pro adatos, � šyptelėjo Nadežda Konstatinovna

Gyvenimas kasdien

mybb@mybb.ru (Pranas) — Sat, 09 Aug 2014 10:17:18 +0400

Fragmentai laiko ir savęs (39

Tai buvo laikas, kai panoro prisiminti ką kada esu kalbėjęs ar girdėjęs apie slenkstį. Pasirodė, kad prisiminimų daug. Net ir eilėraštis tokiu pavadiniu � Slenkstis. O paskui, jau atsiradus scenai, buvau nustebęs, kai kartą, atėjęs į salę, pamačiau jo išrašą ant užuolaidos. Žodis į žodį ir būtent taip suklotą į dvylikos eilučių eilėraščio kūną, kaip jis buvo užrašytas sąsiuvinio lape. Tiesa, čia be pavadinimo:

Kai į eilėraštį parsinešiau
Gimtosios pirkios slenkstį,
Ant jo prisėdo žilagalviai du.
Pasakė motina:
- Seniai, sūnau, jau buvome kartu.
O tėvas, palingavęs sunkią galvą,
Vis prašė slenkstį neišnykt kažkur,
Kad net tuomet,
Kai negalės su motina pareiti,
Nebūtų vieniša
Ir atmintis
Neliktų be namų

Sauja paėmęs užuolaidos medžiagą, palingavau ir stebėjau, kaip eilėraščio eilutės it laiveliai su juose susėdusiomis raidėmis supasi ant subanguotos uždangos ir užgęsta, užgesta. Užuolaida išsilygina, o raidžių laiveliai tik vaizdui, kol jų nepradedi skaityti.
Taip atsitikę, kad iki aukštų metų, net ir sulaukus 75-rių, nebūta abejonių, kad mano gimtoji pirkia � prie Ūso balos. Ir va, tik pasirodžius Diniui, netikėtai išgirstu, jog gali būti, jog gimiau ne prie Ūso balos Karlonų viensėdijoje; esą, jeigu patikinsiu, kad gimei ne prie Ūso balos, o prie Skersbalės, mudviejų pažintis pasirodys prasmingesnė.
Negi ir šitaip gali būti?
Supratau, kad Inis nebuvo įsitikinęs, ar sugebės patikinti, bet tai, kad savyje puoselėja tokį užsiėmimą, užkūrė smalsumą. O tai, kad su juo tik porą kartų persimetę po vieną kitą sakinį, nebuvo priežastis nepaisyti, ką jis tais sakiniais plepteli. Svarbiausia, jog žinau, kad jis yra Vidinio antroji savęsp dalis, porcija, kuris, lemties vedamas, atėjo prie manęs būti dar man esant lopšyje. Ir beveik per tiek metų kartu ir kartu. Jis mane atsimena ankstesnį negu aš save. Bet todėl ir vėl mįslė: kodėl neprisimenu, kad jis kada būtų apie tai kalbėjęs? Kas jam tai trukdė padaryti?

... o norisi, žmonės,
atėjus į sceną,
žemai nusilenkus, žiūrėti į jūsų akis.
Nors trumpai, bet teisybę kalbėti:
štai aš, dar vienas Karlonas,
užtrenkęs gimtinės duris.

Tikėti,
kad kitaip pakuždėtų lemtis,
o ne, jau nereikia, mielieji.
Ir sapnai jau ne tie,
net meluoti nemoka � �
Prie namų, prie jo slenksčio atėjęs,
tačiau peržengti jau negaliu.
Kūnas glemba į žemę,
į rytojų, kuris neišduos.

Ir dėkoju kaip Dievui
didžiai prabangai savo jausmų;
jie išlieka
kaip žvyras grublus, nesijotas,
nestokojantys net akmenų.
Jeigu reiktų į karą išjoti �
aš ir vytis, ir ginklas, ir žirgas esu.
Suprantu, taip keistai, mano būtį išgirdę,
Jau nelengva tikėti, esą,
negi būna ir taip?

Bet jei kryžius ant kaklo,
tai ir ginklas � į ranką
dėl šventumo namų.

��

mybb@mybb.ru (Pranas) — Mon, 30 Jun 2014 18:15:58 +0400

�� !